Socialinis – interakcinis modelis: integracija bendradarbiaujant muzikinėje veikloje
Įgyvendinant Lietuvos švietimo reformą bei Invalidų integracijos įstatymą, norint užtikrinti lygias galimybes visiems vaikams, reikia naujų idėjų ir veiklos formų. Todėl šiandien vis populiaresnės tampa projektų metodo, projektinio mąstymo ir projektinės veiklos sąvokos. Projektas – tai galimybė planuoti, organizuoti ir sisteminti veiklą, įvertinti pasiektus rezultatus ir, analizuojant klaidas, įgyti tam tikros patirties.
Pristatomas Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacijos šiuo metu (2002 12 – 2003 09) vykdomas meninės krypties visuomeninis projektas „Muzika be sienų“, grindžiamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo principu.
Projektą remia PHARE 2000 ACCESS programa
Projekto moto
Meninė raiška – bendras muzikavimas – ypatingai patraukli socializacijos forma, nes tuomet pamirštami socialiniai vaidmenys ir etiketės: muzikinėje veikloje visi tampa muzikantais. Mes bendraujame su tikromis meno vertybėmis, kurios turtina kiekvieno iš mūsų emocinį gyvenimą, tenkina meninės raiškos poreikius, padeda atrasti dvasinius ryšius, nepriklausomai nuo negalės rūšies ar amžiaus grupės.
Projekto tikslas
Partnerystė bendradarbiaujant, išreiškianti pagrindinį socialinės integracijos principą – sukurti visiems bendruomenės nariams vienodas sąlygas dalyvauti įvairiapusėje veikloje.
Projekto partneriai:
- Vilniaus vaikų invalidų ugdymo centro “Viltis” moksleiviai;
- Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos džiazo studijos muzikantai;
- Vilniaus Jėzuitų gimnazijos moksleiviai.
Projekto vykdytojai:
- Teorinės veiklos vadovė – dr. Jautrė Šinkūnienė, LUMTA pirmininkės pavaduotoja, Vilniaus vaikų invalidų ugdymo centro “Viltis” muz. pedagogė;
- Praktikos vadovė – Augienė Vilūnienė, Vilniaus vaikų invalidų ugdymo centro “Viltis” direktorė;
- Muzikos vadovas – Eugenijus Vedeckas, Karoliniškių muzikos mokyklos džiazo ansamblio vadovas;
- Muzikos vadovė – Valerija Brūzgienė, Vilniaus vaikų invalidų ugdymo centro “Viltis” muz. pedagogė;
- Koordinatorė – dr. Vilmantė Aleksienė, LUMTA pirmininkė, B. Dvariono muzikos mokyklos Muzikos terapijos sk.. vedėja.
Pagrindinės veiklos
I Muzikinis integracinis ugdymas
Atsižvelgiant į pagrindines Lietuvos švietimo koncepcijos ir reformos nuostatas, projektinėje veikloje optimizuojama bei integruojama vaikų, turinčių žymią fizinę negalę muzikinė veikla kaip efektyvi jų komunikacijos, socializacijos bei integracijos priemonė.
Muzikos mokyklos džiazo studijos moksleiviai plėtoja muzikinę švietėjišką veiklą ir meninę labdarą, formuojasi jų socialinės vertybinės nuostatos.
II Socialinio darbo praktikos pagrindai
Socialinės praktikos metu Jėzuitų gimnazijos moksleiviai susipažįsta ir įgyja socialinės patirties – žmonių bendrumo jausmo, bendradarbiavimo kultūros, tolerancijos neįgalių bendraamžių socialinei grupei. Bendradarbiaujant išmokstame teikti savo draugams tikslinę pagalbą, padedame spręsti neįgalių vaikų mobilumo ir asistavimo problemas. Moksleiviai išvyksta už mokyklos ribų į ekskursijas ir koncertus, plečiama socialinė erdvė: pažintiniai gebėjimai, gyvenimiška patirtis bei bendravimo įgūdžiai.
III Pedagogų kvalifikacijos kėlimas
Tęsiamas nuoseklus ir sistemingas muzikos pedagogų, specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų švietimas ir mokymas, projekto pagrindu teikiant teorinių ir praktinių žinių apie integruotą ugdymą bei muzikos terapijos taikymą. Žinios apie neįgalių vaikų poreikių specifiką, galimybes adaptuoti veiklą ir normalizuoti jų gyvenimą labai reikalingos, įgyvendinant Lietuvos švietimo reformą, invalidų Integracijos įstatymą, užtikrinant lygias galimybes visiems vaikams. Seminarų tematika: integruoto ugdymo ypatumai, muzikos terapijos metodika ir technikos, socialinio darbo praktika mokykloje, neįgalių vaikų socializacijos perspektyvos. Birželio mėn. planuojama visų projekto partnerių kūrybinė stovykla: seminarai bei kūrybinės dirbtuvės.
IV Koncertai ir gastrolės
Organizuojant muzikinius integracinius renginius – bendrus vaikų koncertinius pasirodymus bendruomenėje (šeimos nariams, draugams) ar visuomenėje (bendrojo lavinimo mokyklose, įvairiose įstaigose, festivaliuose, etc.), įvairiomis priemonėmis informuojama visuomenė ir tokiu būdu keičiamas jos požiūris į neįgalumą, t.y. teigiamai veikiama socialinė negalės politika.
V Informacinė – reklaminė
Projekto svarba mokyklų bendruomenėms, specialiesiems pedagogams, respublikos muzikos mokytojams bei visuomenei, – tai informacinė sklaida koncertų bei renginių metu, aprašantys bei populiarinantys veiklą straipsniai, metodinės literatūros įgyjimas. Informacija apie projekto dalyvių veiklą, organizuojamus seminarus bei koncertus numatoma pateikti įkurtoje interneto svetainėje.
VI Mokslinė teorinė
2001-2002-ųjų metų laikotarpyje keturios Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacijos narės (A. Vilkelienė, J.R. Šinkūnienė, V. Aleksienė ir L. Kačiušytė-Skramtai) apgynė daktaro disertacijas įvairiomis neįgalių vaikų socializacijos muzikine raiška temomis, joms suteiktas socialinių mokslų daktaro vardas. Tačiau, nesant Lietuvoje muzikos terapijos specialistų sisteminio ruošimo, intelektualusis šio fakto potencialas (sukaupta mokslinė informacija minėta tema, atlikti praktiniai tyrimai) nėra efektyviai panaudojamas. Todėl galimybė veikti ACCESS projekto ribose, suteikia galimybę plėsti bei skleisti ne tik praktinę, bet ir teorinę patirtį.
* * *
Paaugliams nėra paprasta bendrauti, ypač priimti bei toleruoti kitos socialinės grupės atstovus. Visi suprantame, kodėl bendravimas reikalingas neįgaliam jaunimui, tačiau iš pradžių nelengva pragmatiškai įtikinti jo naudingumu gimnazijos ar muzikos mokyklos moksleivius. Tačiau po poros bendrų muzikinių repeticijų atsirado supratimas, kad esame vieni kitiems reikalingi, naudingi ir svarbūs. Gimnazijos jaunimui buvo įdomu prisiliesti prie profesionalių muzikos instrumentų, kartu su neįgaliais draugais improvizuoti be baimės suklysti (ACCESS programa finansavo garsinimo aparatūros, sintezatoriaus, įvairių ritminių instrumentų įsigijimą). Tai suteikė platesnę erdvę muzikiniam bendravimui nei kasdieniai susitikimai.
Šį pavasarį dalyvavome Tarptautinio džiazo festivalio “Vilnius BAND“ koncerte, skirtame neįgaliųjų metams paminėti, kuriame buvo pristatyta projekto “Muzika be sienų” programa. Kartu su neįgaliais “Vilties” ugdymo centro ugdytiniais, Karoliniškių muzikos mokyklos ir Jėzuitų gimnazijos moksleiviais grojo žymūs Lietuvos džiazo muzikantai – J. Cechanovičius, S. Sasnauskas ir V. Mikeliūnas. Buvo atlikti specialiai projektui sukurti kompozitoriaus J. Cechanovičiaus kūriniai “Neatrastas pasaulis” ir “Pasaulis visiems” (teksto autorė D. Teišerskytė). Atsakomybė už bendrą rezultatą, noras kuo geriau pasirodyti publikai, gražiai atrodyti – šie kiekvienai meninei veiklai būdingi kriterijai paskatino gražų ir natūralų moksleivių bendravimą. Girdėjome įdomius kūrinius bei profesionalų jų atlikimą. Visa tai paliko klausytojams didelį įspūdį.
Koncerto dieną buvo organizuotas respublikinis seminaras specialiesiems muzikos mokytojams aranžuočių temomis, aptarti projekto “Muzika be sienų” veikla bei organizavimo ypatumai, teigiamai įvertintas integracinis projekto pobūdis. Birželį visi projekto partneriai rinkosi į kūrybinę stovyklą. Rugsėjy projektas dalyvavo Sostinės dienų renginyje – respublikinėje neįgaliųjų šventėje Vilniaus Katedros aikštėje.
Projektas “Muzika be sienų” sukūrė sąlygas natūraliai integracinei sąveikai tarp neįgalaus ir įgalaus jaunimo. Jie įsitraukė į bendrą veiklą, aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime pagal savo galimybes. Socialinių vertybinių nuostatų formavimasis – sudėtingas procesas. Tačiau projekto eiga parodė, kad lygiavertiškumo bei solidarumo pojūtis įmanomas, jei atsiranda motyvacija bendradarbiauti. Panašūs projektai pasitarnauja bendriems demokratijos principams vystyti bei kurti atvirą Lietuvos visuomenę.
Jautrė R. Šinkūnienė, socialinių mokslų daktarė, Vaikų ugdymo centro „Viltis“ muzikos mokytoja metodininkė
