Mintys apie Europos muzikos terapijos “Dialogų simfoniją“
N. Letulė, 2017
Liepos 6-9 dienomis Vienoje (Austrija) vykusi dešimtoji Europos Muzikos Terapijos Konferencija (EMTK) buvo pavadinta „Dialogų simfonija“. Jos metu skambėjo 4 dialogų sesijos, 138 pranešimai, 20 apvaliojo stalo diskusijų, 35 patyriminiai seminarai, 67 stendiniai pranešimai. Iš šios nepaprastos patirties išsivežu idėjas ir kibirkštį. Idėjos, kurios kilo klausantis pranešimų bei ilgose diskusijose po jų, yra svarbios mano pačios projektams bei profesiniam tobulėjimui. Tačiau kibirkštis – įsižiebusi atidarymo ceremonijoje ir nuo tol rusenanti vis stipriau – skirta dalintis su Jumis.
Atidarymo ceremonija vyko kino teatre. Į 600 muzikos terapeutų iš penkių kontinentų buvo kreiptasi visomis dalyvių kalbomis. Su nekantrumu laukiau ekrane pasirodant Lietuvos vėliavai ir svarsčiau kaip austrams pavyks ištarti „Sveiki“, bet veltui. Šiuo metu gyvenu ir studijuoju Suomijoje, tad buvau priskirta tiems, į kuriuos buvo kreiptasi „Terve“. Konferencijos programoje ieškojau kitų lietuviškų vardų, bet taip pat nesėkmingai. Tad iš pradžių kibirkštis degino (nes žinau, jog turime nuostabių terapeutų kurių darbai šiemet nebuvo išgirsti), bet ilgainiui suvokiau jog būdama vieninteliu lietuvišku balsu EMTK simfonijoje, turiu pareigą pasidalinti savo patirtimi su visais neturėjusiais galimybės prisijungti, bei įžiebti ugnį tiems, kurie vis dar nedrąsūs tarptautiniuose „vandenyse“.
Trumpai pristatysiu keturias kertines šios konferencijos temas: 1) neuromokslas, 2) improvisacija ir kompozicija, 3) ekonomika ir 4) profesinis vystymas. Šiemet pagrindiniai dienos pranešimai pristatyti neįprastu (bet konferencijos pavadinimą atspindinčiu) formatu: tarpdisciplininiu dialogu. Šio sprendimo dėka buvo nagrinėjamos ne tik profesiškai aktualios temos, bet ir aptariamas bendras socialinis, ekonominis, kultūrinis kontekstas bei pateikiamos įžvalgos atspindinčios muzikos terapeutų įvaizdį skirtingose visuomeninio gyvenimo srityse.
Trečiadinį stebėjome Bergeno universiteto (Norvegija) biologijos ir muzikos psichologijos profesoriaus Stefano Koelscho ir Temple universiteto (Filadelfija, JAV) muzikos terapijos profesorės Wende Magee diskusiją apie smegenų veiklą muzikos terapijos metu. Kas vyksta migdoliniame kūne (lot. corpus amygdoloideum) ar sutelktiniame branduolyje (lot. nucleus accumbens) žmogui patiriant liūdesį, baimę, džiaugsmą? Kaip neurologiniai ar psichiatriniai sutrikimai paveikia smegenis funkciškai ir/ar struktūriškai? Daug klausimų vis dar lieka neatsakyti, bet neuromoklas neabejotinai svarbus terapinių procesų suvokimui.
Ketvirtadienį austrų kompozitorė Johanna Doderer bei Bar Ilan universiteto (Izraelis) muzikos terapijos profesorė Dorit Amir diskutavo apie improvizacijos ir kompozicijos panašumus ir skirtumus, apie laiko ir erdvės struktūras muzikoje. Prof. D. Amir kalbėjo ne tik apie improvizaciją muzikos terapijos sesijos metu, tačiau taip pat ir ruošiantis ateinančiam klientui bei jau po sesijos – apžvelgiant ką patyrė klientas (perkėlimas) bei išreiškiant savo pačios jausmus (kontraperkėlimas).
Penktadienį Witten/Herdecke universiteto (Vokietija) medicinos fakulteto profesorius bei sveikatos priežiūros kompanijos generalinis direktorius, Christian Köck ir Bergeno universiteto (Norvegija) profesorius Brynjulf Stige diskutavo apie muzikos terapijos integravimą į sveikatos priežiūros paslaugų sistemas. Prof. Ch. Köck kalbėjo apie RTC, bei sąnaudų efektyvumo analizės svarbą siekiant visapusiško muzikos terapijos paslaugų integravimo į medicinos paslaugas. Prof. B. Stige akcentavo muzikos terapijos įtaką bendruomenėms bei socialiniams reiškiniams, ne tik pavieniams klientams.
Šeštadienį, dešimt muzikos terapeutų (A. Lerner, H. M. Ridder, F. Suvini, R. Wallius, I. Nebelung, A. Pehk, A. Berman, R. Radulovic, T. Watson, E. Ala-Ruona) kalbėjo apie muzikos terapijos profesinį vystymą. Šios diskusijos metu apžvelgti 25 metų darbo pasiekimai, aptarti ateities planai (tarptautinių mokslinių tyrimų koordinavimas; duomenų bazės, kurioje būtų talpinami visi – bakalauro, magistro ir dokturantūros – Europos universitetuose apginti moksliniai darbai, sukūrimas; atnaujintas ir gausybe informacijos papildytas internetinis puslapis) bei pasveikintas naujasis Europos muzikos terapijos konfederacijos prezidentas prof. Esa Ala-Ruona iš Suomijos.
Jau dabar Lietuvoje turime kompetetingus muzikos terapeutus, kurių profesinės patirties vedami, galime tapti muzikos terapijos praktinio darbo, ugymo programų bei mokslinių tyrimų specialistais. Tačiau EMTK kviečia ne tik ilgametę patirtį sukaupusius, bet ir pačius pirmuosius profesinius žingsnius žengiančiuosius (šiemet net trečdalis konferencijos dalyvių buvo studentai). Žinau, jog kaip tik šiuo metu pirmosios (jungtinės Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijos ir Vilniaus universiteto Medicino fakulteto) muzikos terapijos programos laidos studentai pasirinks mokslinio darbo temą. Tai bus neįkainojama patirtis jų profesiniam tobulėjimui, pasirinktos temos žiniomis jie dalinsis savo ateities darboviečių tardisciplininiuose kolektyvuose, tačiau nuo šio sprendimo taip pat priklausys kokias žinias ir kompetencijas mes pasiūlysime Europai ir pasauliui.
Aš priklausau Suomijos tarpdisciplininių muzikos tyrimų centrui, kuris yra itin vertinamas muzikos terapijos srityje. Esu be galo dėkinga už galimybę dirbti su pažangiomis technologijomis ir naudotis didžiule biblioteka. Tačiau Lietuvoje mes turime kito pobūdžio resursus – žmogiškajį faktorių. Praeityje aš ir pati nevisada įvertindavau dėstytojų laiką ir jėgas, kuriuos jie paskyrė mano profesinio potencialo ugdymui. Dabar, kai mano sutartyje yra įrašytos 4 valandos supervizijos per metus (t.y. turiu teisę į vienos valandos diskusiją apie mano mokslinio darbo progresą kas tris mėnesius), su šypsena prisimenu ilgas valandas praleistas su buvusiais dėstytojais ir kolegomis. Tad tariu nuoširdų ačiū visiems kolegoms už jų darbą bei bendrystę – ypatingai Vilmantei Aleksienei, Jurgitai Žebrauskaitei Taločkienei, Solveigai Zvicevičienei, Dianai Kipšaitei, Zitai Abramavičiūtei, Kęstučiui Kupčinskui ir Dianai Dainytei-Uribei.
Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai yra labai aktualūs. Jurgita Žebrauskaitė Taločkienė dirba neonatologijos srityse, ir šiais metais buvo gausu pranešimų šia tema (F. Haslbeck, J. Loewy, M. Filippa, P. Hugoson, K. Kostilainen, V. Giordano, L. Schrage-Leitner, K. Göral, T. Waldhoer, M. Olischar, A. Ullsten, M. Eriksson, U. Volgsten, M. Ettenberger, H. Odell-Miller, C. Rojas Cardenas, M. Parker). Solveiga Zvicevičienė dirba su autizmo spektro sutrikimais kurie buvo išsamiai aptarti EMTK (U. Holck, J. Kim, T. Bergmann, T. Gottfried, G. Thompson, J. Carpente, G. Gattino, G. Collavoli, N. Chericoni, P. Vaiouli, G. Andreou, A. L. Gadberry, A. Harrison, P. Papadopoulou, C. Gold, L. Bieleninik, K. Mössler, W. Schmid, C. Elefant, M. Geretsegger, F. Suvini, H. Odell-Miller, G. Watts). Zitos Abramavičiūtės tyrimai su epilepsija sergančiais yra ganėtinai unikalūs – nemačiau nė vieno pranešimo apie darbą su šiuo sutrikimu. Visgi pristatytų temų spektras yra labai platus: demensija, depresija, priklausomybės, asmenybės sutrikimai, įvaikinimas, trauma, neuroreabilitacija, vėžys, holokaustą išgyvenusieji ir jų vaikai, kaliniai, pabėgėliai, seksualinės mažumos, o kur dar bendrojo pobūdžio pranešimai pristatantys muzikos terapijos metodus ar teorijas.
EMTK vyksta kas trejus metus, tad Aalborge (Danija) susitiksime 2019 metais. Bilietus rezervuoti dar anksti, bet savo profesinį „bagažą“, kuriuo dalinsimės Danijoje, planuoti būtina. Tai bus metai, kai Lietuva didžiuosis pirmąja Lietuvoje išugdytų muzikos terapijos specialistų karta. Tai bus metai, kai kalbėsime apie Lietuvos muzikos terapijos ugdymo modelį bei mokslinių tyrimų rezultatus. Ir nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, jog tai būtų metai, kai Europos muzikos terapeutų simfonijoje garsiai ir džiugiai suskambs lietuviškas „Sveiki“.
Nerdinga Letulė – muzikos terapijos doktorantūros studentė Jyväskylä universitete (Suomija) nerdinga@gmail.com
Europos Muzikos Terapijos Asociacijos internetinis puslapis
Visų EMTK pranešimų santraukos (nemokama turinio peržiūra iki 2017 rugpjūčio mėnesio)
